- retybė
- retýbė dkt. Retýbė tų̃ miẽžių – kur ne kur̃ daigẽlis!
.
.
retybė — sf. (1), retỹbė (2) BŽ496 1. SD330, N, Sut, M, BŽ496 retumas: Retybė gi tų miežių – kur ne kur daigelis Sb. 2. Blv retas daiktas, retenybė: Norįs važiuoti į svečią šalį pasižmonėti, pasižiūrėti šiokių tokių keistybių, retybių S.Dauk. Ale kas tai … Dictionary of the Lithuanian Language